Kęstučio g. 54/1, Vilnius :
          Darbo laikas: I-V 8.30-20.00; VI 9.00-18.00
          Tel. (8 5) 275 5035 (Registratūra).
          Mob. +370 652 99992

Filaretų g. 35, Vilnius :
Darbo laikas: I-V 8.30-20.00; VI-VII 9.00-18.00
Tel. (8 5) 215 4202 (Registratūra),
Mob. 8 698 17724

Kačių ligos

Spausdinti

Kačių panleukopenija

Kačių panleukopeniją sukelia mažas, tačiau itin atsparus virusas, kuris aplinkoje išlieka labai ilgą laiką.

Kačių panleukopenija yra labai užkrečiama ir itin greitai plintanti liga. Ji persiduoda per batus, drabužius, indus, pakrautus ir guolį. Ligos forma būna įvairi, pradedant nežymiu karščiavimu, ir baigiant itin sunkia būkle, kai katę galima rasti negyva. Sunkiausiai ligą pakelia maži kačiukai.

Apatija, aukšta temperatūra, apetito stoka, vėmimas ir gausus vandeningas viduriavimas (dažnai su krauju) yra būdingi šios ligos požymiai. Jei katė išgyvena, ji galutinai pasveiksta tik po kelių savaičių, be to, neretai dėl pažeistos imuninės sistemos užsikrečia kitomis infekcijomis. Užsikrėtusių kačių atvestiems kačiukams būna koordinacijos sutrikimų. Vakcinavimas nuo kačių panleukopenijos ženkliai sumažino šios ligos pasireškimą

Infekcinė kačių kvėpavimo takų liga

Infekcinė kačių kvėpavimo takų liga yra nepaprastai dažna tarp kačių, tačiau vakcinavimas nuo šios ligos labai palengvina šios ligos eigą. Mažiems kačiukams ši liga gali būti mirtina, o sveikos suaugusios katės nuo jos gaišta retai. Du pagrindiniai šios ligos sukėlėjai yra kačių rinotracheito virusas (herpes virusas) ir kačių kalici virusas. Didelės įtakos gali turėti ir tokios bakterijos kaip Bordetella bronchiseptica ir Chlamydia psittaci. Katės susirgti gali ir dėl vieno iš šių sukėlėjų, o kartais ir dėl jų derinio. Šie patogenai dažniausiai perduodami iš katės katei tiesioginio kontakto metu ir čiaudint. Ligos požymiai būna panašūs, nepriklausomai nuo to, kuris iš patogenų sukelia ligą. Tai apatija, išskyros iš akių ir nosies. čiaudulys, aukšta temperatūra, seilėtekis, kartais kosulys arba plaučių uždegimas. Be to, dėl kačių kalici viruso gali atsirasti skausmingų žaizdelių burnoje ir ant liežuvio. Netekusios sugebėjimo užuosti arba dėl žaizdelių burnoje katės nenoriai ėda. Daugelis pasveikusių kačių tampa viruso nešiotojos. Jos gali užkrėsti kitas kates, be to gali kartotis kai kurie ligos požymiai, ypač esant stresui. Geriausiai nuo šios ligos apsisaugoma vakcinuojant ir kiek įmanoma vengiant streso.

Vakcinuojant

Veterinaras prieš vakcinaciją apžiūri jūsų augintinį, įvertina jo sveikatos būklę, nusprendžia, ar jį galima vakcinuoti. Tai ideali proga pasitarti su veterinaru dėl visų rūpimų klausimų apie gyvūną. Apžiūros metu galima nustatyti potencialius ar jau esančius sveikatos sutrikimus ir parinkti tinkamas priemones gydymui bei prevencijai.

Po vakcinavimo

Dažniausiai gyvūnai į vakcinavimą visai nereaguoja arba reaguoja labai mažai. Kartais vakcinavimo vietoje gali pakisti kailio spalva, atsirasti tynis arba jautrumas. Labai retai katėms ir šunims po vakcinavimo būna alerginė reakciją. Jeigu po vakcinavimo jums neramu dėl augintinio būklės ir reakcijos, pasitarkite su savo veterinaru. Rizika nevakcinuotam gyvūnui susirgti infekcinėmis ligomis yra nepalyginamai didesnė nei su vakcinavimu susijusi rizika.

Parengta pagal Intervet informaciją